Savo pirmąja kelionę į Barseloną jis planavo gana lengvai. Vos kelios dienos šiame mieste pernelyg daug nežadėjo. Aplankytos lankomiausios vietos, susipažinta su populiariausiais objektais, pasivaikščiota po uostus ir paplūdimius, išgerta kavos ir vyno senamiesčio kavinėse. Ko dar galima tikėtis į sau naują miestą atvykus vos kelioms dienoms. Taip ir būna ir kelionės į Barseloną, ir bet kurį kitą miestą metu. Pažįstant jo išorę, tačiau toli gražu liekant nesupratus, nei kaip tas mietas tokiu tapo, nei kuo gyvena jo žmonės.
Tačiau realybėje jam gavosi kiek kitaip. Vos nuskridęs į šį Ispanijos miestą jis susipažino ir vietinių šeima. Paprastai ir netikėtai. Tačiau stipriai ir laimingai. Jau vos po poros valandų pokalbio nusprendė atšauti savo viešbučio rezervaciją ir tas keturias dienas pagyventi tiesiog pas naujus pažįstamus. Nors ir nieko įmantraus jie nežadėjo, tačiau svečią mielai priėmė.
Kaip jau galite tikėtis, kelios dienos Barselonoje su vietiniais gavosi visai kitokios, nei būtų galima jas praleisti pačiam, gyvenant viešbutyje ir aklai sekant kelionių portalų patarimais. Tokios kelionės į Barseloną būna įprastos. Jam gavosi kiek kitaip.
Gyvenimas pas vietinius. Jauna šeima su dviem vos mokyklą pradedančiais vaikais. Gyvenimas viename gana skurdžiame, tačiau netoli centro esančiame Barselonos rajone. Gana nedideliame, trijų ne erdvių kambarių bute. Įsigytame lygiai taip pat už paskolas, kaip ir įprasta Lietuvoje. Vaikai ankstų rytą skuba į mokyklą. Kiek vyresnis brolis veda savo sesę pats, tėvai nepadeda. Mokykla arti, visi jaučiasi saugūs.
Savo gyvenimus gyvena ir tėvai. Dienomis skuba į nelabai mėgstamus darbus, vakarais dar prisėda prie papildomų darbų – žmona gamina ir pardavinėja tortus, o vyras vertėjauja. Nors mūsų akimis jie ir uždirba daug, tačiau pragyvenimo kaštai Barselonoje kelis kartus didesni. Į nugarą alsuoja paskolos įmokos, draudimai, komunalinės. Žmonės, visai kaip ir mes, paskendę į kasdienius šeimos finansų rūpesčius. Bet jie moka ir atsipalaiduoti.
Barselona – tai toks pats jos gyventojų mietas, kaip ir bet kuris kitas. Vos keli procentai jos ploto nuolat mindomi turistų, visos kitos erdvės priklauso vietiniams, jų gyventojams. Nedidelės parduotuvėlės, pigios užkandinės, skalbyklos, avalynės remonto dirbtuvėlės. Tai – vietinių kasdienybė. Ir toks pagyvenimas su vietiniais, pasidalinimas jų rūpesčiais ir aplankymas tų vietų, po kurias vietiniai vaikšto kasdien, leido jam įdomiai, keistai praleisti laiką Barselonoje savo kelionės metu.