Kokią nuotekų valymo sistemą įsidiegti privačiame name?

voniaMūsų namuose iš kriauklių, vonių bei klozetų, skalbyklų ir indaplovių išplaukia daugybė panaudoto vandens, vadinamo nuotekomis. Kiek mes to vandens sunaudojame, tiek jo ir tenka sutvarkyti. Buityje atsirandančios nuotekos dažnai virsta problema, kurią būtina išspręsti. Be abejo, visuomet atsiranda ir tokių, kurie galvoja, kad “po manęs – nors ir tvanas”.  Yra ir tokių asmenų, kurie vis dar mano, jog pats geriausiais nuotekų atsikratymo būdas – tai šalia namų išbetonuota duobė be dugno. Tačiau tai jau nusikaltimas prieš gamtą ir kitus gyventojus. Vis dėlto gyvendami civilizuotoje visuomenėje turime naudotis ir jos metodais. Šiuo atveju geriausias pasirinkimas – modernios nuotekų valymo sistemos.

Gana įprasta yra buitines nuotekas kaupti po žeme įrengtose talpyklose bei rezervuaruose. Jie būna gana skirtingų talpų, todėl rinktis reikėtų atsižvelgiant į susikaupiančių nuotekų kiekį. Tokio būdo problema ta, kad jums kartas nuo karto teks samdyti įmonę, kad visas jūsų sukauptas turinys būtų išvežtas į specialias atliekų utilizavimo vietas.

Rinkoje yra ir daugybė skirtingų nuotekų valymo įrenginių. Prieš perkant reikia labai gerai pagalvoti, kokį pasirinkti. Nors technologijos nuolat vis labiau tobulinamos, vis dėlto apibendrintai nuotekų valymo sistemos yra skirstomos į  aeracines ir anaerobines (dar vadinamas septikais). Pastarieji – tai kelių šulinių sistema, kurioje nuotekos iš vienos kaupyklos patenka į kitą ir taip palaipsniui išsifiltruoja. Šiai sistemai nereikalinga elektros energija ar priežiūra.

Anaerobinės valymo sistemos vandens neišvalo taip, kad jis atitiktų aplinkosauginius reikalavimus. Tokiai sistemai prireikia papildomo valymo – reikia specialiai įrengto grunto, augalų, kurie padėtų perfiltruoti vandenį, arba kitokios specialios valymo įrangos, pvz., infiltracijos šulinio. Ši valymo sistema imituoja labai paprastą gamtoje egzistuojantį valymo būdą – prasiskverbti pro gruntą ir panaudoti jo filtravimo galimybes. Vis dėlto šią paprastą sistemą sumontuoti taip pat prireikia įgūdžių bei žinių, o savadarbės sistemos dažniausiai sukelia daugiau žalos nei naudos – jos ima teršti sklypą bei gruntinius vandenis. Dar vienas anaerobinės valymo sistemos trūkumas yra tai, kad norint ja tinkamai sumontuoti prireikia gana didelio ploto, taigi padidėja ir sanitarinės apsaugos zonos. Be to, atsiradus didesniam nuotekų kiekiui, sistemos našumo padidinti nebus galimybės. Taip pat reikės rūpintis, kad nuotekos nepatektų į aplinką. Dėl šioje sistemoje vykstančios nuotekų fermentacijos bei rūgimo procesų laikas nuo laiko aplinkoje gali pasijusti nemalonus kvapą. Anaerobinės valymo sistemos tarnauja gana neilgai – kiek daugiau nei penkerius metus. Dėl visų išvardytų priežasčių ši sistema nėra itin populiari, nes reikia laikytis tiek teisinių, tiek ir aplinkosauginių reikalavimų.

Vis dažniau individualiuose namuose naudojamos aeracinės arba biologinės nuotekų valymo sistemos.  Šiuo atveju nuotekas, patekusias  į vamzdžius galima išvalyti ir gautą švarų vandenį vėl galima naudoti, nes jis atitinka visus aplinkosaugininkų keliamus reikalavimus. Šį vandenį galima išleisti į atvirus vandens telkinius, gruntą arba tiesiog panaudoti buityje – laistyti veją, gėlynus, plauti automobilį. Tokią aukštą vandens kokybę gali pasiekti tik tos valymo sistemos, kurios turi dokumentus, išduotus notifikuotos labarotorijos ir patvirtinančius, kad įrenginiai atitinka reikalavimus. Šiems įrengimams yra reikalingas oro tiekimas, nes tik taip gali išgyventi bakterijos, dalyvaujančios nuotekų valyme.Taigi, naudojama elektros energija. Į eksploatacines išlaidas taip pat reikėtų įskaičiuoti ir išlaidas, kurių prireikia šalinant susikaupusį dumblą.