Dekoratyvinių šunų džiaugsmai ir bėdos

štai šuo - bulterjerasPamirškime laikus, kuomet šuo buvo ištikimas pagalbininkas medžioklėje, ganant didžiules gyvulių bandas ar ginant juos nuo vilkų. Dabar šunys – dažniausiai dekoratyviniai gyvūnai, auginami gal ne tiek dėl savo grožio, kiek dėl be gali draugiško būdo. Tai būdinga visiems gaujų gyvūnams, tad nieko stebėtino šuo prisiriša prie žmogaus ar šeimos, sunkiai įsileidžia naujus narius, tačiau lieka ištikimas saviškiams visam laikui. Išvaizdą renkantis šunį dabartinėje visuomenėje taip pat užima toli gražu ne paskutinę vietą. Veislių įvairovė turbūt nestebina nieko, vienus tai džiugina, kitus piktina, tačiau tai yra tiesiog faktas. Ir jei vienos veislės, kaip pavyzdžiui laikos ar haskiai, buvo tiesiog išsaugotos kaip žmogui tarnavusių šunų išvaizdos palikimas, tai bulterjeras ar pudelis jau yra tik estetinis selekcininkų žaismas.

Nuo seniausių laikų žmonės, pastebėję kad selekcija tikrai veikia, tuo sėkmingai ir užsiėmė. Pradedant kultūrinių augalų domestikavimu ir vis atsparesnių, našesnių veislių vedimu, baigiant jau minėtais dekoratyviniais šunimis. Tiesa, pirmiausiai ir šunų veislės turėjo kur kas didesnę prasmę. Gentyse ir kaimuose buvo atrinkinėjami geresniais būdo bruožais pasižymėję šuniukai, geriau tikę medžioklėje sekant žvėrį, demonstravę ištikimybę šeimininkui net ir bado laikotarpiais ar spiginant begaliniam šalčiui. Atrinkdavo šunis ir pagal išvaizdą vien dėl praktinių sumetimų – maži šunys, kuo virto taksai, puikiai tiko urvinių gyvūnų medžioklei. Vien dėl to, jog tilpdavo į tuos urvus ir išvydavo jų šeimininkus. Tuo tarpu didelių, stiprių šunų reikėjo rogių kinkiniams tempti ar gebėti susigrumti su meška ar vilku. Apie dekoratyvines veislės savybes imta galvoti jau gerokai vėliau po pirmųjų selekcijų. Nieko keisto, kad ir tas pats bulterjeras yra gana jauna veislė. Su savo dar jaunesnėmis atšakomis.

Prieš kelis šimtus metų, o ypač – vos prieš kelias dešimtis, ypač sustiprėjo dekoratyvinių veislių ieškojimas, selekcinis tobulinimas ir išsaugojimas. Čia ir pasireiškė pudelis, bulterjeras bei kiti, kurie kainuoja šimtus ir tūkstančius eurų, sužavi savo subtiliomis veislių savybėmis profesionalus, tačiau būtų visiškai nesuprasti senovės žmogui, nes netinkami ne tik kad medžioklei ar ganymui, bet net ir šiokiam tokiam sargavimui. Na, nebent pajėgtų nuo javų laukų paukščius ar peles išvaikyti. Selekcijai visą dėmesį sutelkus į gyvūno išvaizdą, neišvengiamai kentėjo kitos jo savybės. Dabar dažniausiai tai pastebime per gausybe ligų, kuriomis serga šunys, tačiau apie kurias nieko nežinojo mūsų praktiškieji protėviai. Panašiai yra ir su šunų charakterių bei imlumu mokytis, tačiau šioje vietoje nieko nepadarysi – yra kaip yra, vienas savybes ryškinant, kitas tenka pamiršti.